Įžeminimas ir žaibosauga

Kas yra įžeminimas ir kam jis reikalingas?

Pagrindinės sąvokos ir terminai:

Apsauginis įžeminimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžeminimo įrenginiu.
Apsauginis įnulinimas – elektros įrenginių srovei laidžių korpusų ir kitų konstrukcinių dalių sujungimas elektros grandine su įžemintu maitinimo tinklo nuliniu laidininku.
Apsauginis laidininkas (PE) – laidininkas (laidas, šyna), jungiantis iki 1000 V įtampos įrenginių pasyviąsias dalis su trifazio generatoriaus arba transformatoriaus tiesiogiai įžeminta neutrale, o nuolatinės srovės tinkle – su šaltinio tiesiogiai įžemintu poliumi.
Apsauginis nulinis laidininkas (PEN) – laidininkas (laidas, šyna), vienu metu atliekantis ir apsauginio laidininko (PE), ir nulinio laidininko (N) funkcijas.

Įžeminimo įrenginys – įžemintuvo ir įžeminimo laidininkų visuma.
Įžeminimo laidininkas – laidininkas, jungiantis įžeminamą įrenginį su įžemintuvu arba įžeminimo magistrale.
Įžemiklis (įžeminimo elektrodas) – grunte esantis laidininkas, per kurį, įvykus gedimui, teka didžiausia įžemėjimo srovės dalis.
Įžeminimas – elektros įrenginio pasyviųjų dalių sujungimas su įžeminimo įrenginiu.
Įžeminimo (įnulinimo) magistralė – laidininkas, jungiantis du ar daugiau įrenginių su įžemintuvu arba neutraliuoju šaltinio tašku.
Įžemintuvas – grunte esančių elektrodų, jungiamųjų laidininkų ir išlyginamojo tinklo visuma.
Natūralusis įžemintuvas – grunte esantys įvairios paskirties metaliniai laidininkai, kurie panaudojami elektros įrenginiams įžeminti.

Įžeminti arba įnulinti būtina:

  • visus 400 V ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės ir 440 V ir aukštesnės įtampos nuolatinės srovės įrenginius;
  • aukštesnės kaip 50 V įtampos kintamosios srovės ir aukštesnės kaip 75 V įtampos nuolatinės srovės įrenginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat lauke esančius įrenginius.

Ištrauka iš ELEKTROS ĮRENGINIŲ ĮRENGIMO BENDRŲJŲ TAISYKLIŲ

 

Na jau pabodo skaityti? O tai tik maža dalis sąvokų ir terminų, o kur dar taisyklės ir reikalavimai. Tačiau reikia įsisamoninti vieną taisyklę , kad įžeminimas yra skirtas ne elektrikams ar inspektoriams, o žmonėms apsaugoti nuo pavojingo elektros srovės poveikio. Dažnu atveju elektros prietaisams įžeminimas net nereikalingas ir jis visiškai nedalyvauja įrenginio veikime, atsiradusi įtampa ant korpuso net nepažeistu įrenginio ar jo veikimo, tačiau žmogui kuris tiesiogiai su įrenginiu kontaktuoja tai gali būti mirtina.

Angliškai atitikmuo būtų „protective earthing (PE)“ – apsauginis įžeminimas. Taisyklėse dažniausiai naudojamas būtent toks lietuviškas terminas, nes jis labiau atitinka termino esmę ir vartojama santrumpa PE. Kalboje įprasta naudoti tiesiog žodį įžeminimas arba žemė. Visi šie terminai iš esmės reiškia tą patį.

Realybėje, atsitikus avarijai ar gedimui, pavojinga įtampa gali atsirasti ant elektros prietaisų korpusų ar kitų metalinių dalių ir tai yra mirtinai pavojinga žmogui, tai būtent įžeminimo dėka elektros srovė turi galimybę nutekėti į žemę per apsauginį įžeminimą ( PE), o ne per mūsų žmogiškąjį kūną. Ir elektros srovė turėdama „laisvą“ ir „lengvą“ kelią nutekėti staigiai išauga t.y. įvyksta „trumpasis jungimas“ , o tada jau suveikia apsauginiai automatiniai jungikliai „automatai“ ir atjungia elektros įtampą.

Buityje turbūt kiekvienam yra teke matyti, kad „trumpasis jungimas“ įvyksta akimirksniu, ryškus blykstelėjimas ir nuo srovės dydžio priklausomas garsas. Pramonėje kur yra naudojamos didelės srovės ir galingumai tai prilygsta sprogimui, o ne retai ir gaisro priežastimi.

Turbūt daug kam yra teke pajusti, kad kartais viryklė, šaldytuvas ar skalbimo mašina kai kuriais atvejais „dilgina“ „ kandžioja“ (na čia jau kaip kas tai apibūdina) tai ir yra pirmasis ženklas kad pas jus kištukiniuose lizduose nėra įžeminimo. Ir tai nereiškia kad sugedo jūsų naudojama įranga ir ją jau būtina keisti, tiesiog nuo ilgesnio naudojimo ir aplinkos poveikio (pvz drėgmės) kai kuriose įrenginio elektrinės schemos dalyse yra elektros srovės nuotėkiai.

Trumpiau tariant, įžeminimas padeda išgelbėti gyvybę kai sugenda naudojami prietaisai, o mes prisiliečiame prie elektros srovę praleidžiančių jų dalių (metalinių). Kad nebijotume viryklių, skalbimo mašinų ar šaldytuvų, mums turėtų būti savaime suprantama, kad ten, kur yra įvesta elektra, būtina įrengti ir įžeminimą.

Ar galima tai įsirengti patiems?
TAIP galima, tačiau reikia turėti daug specifinių žinių, praktikos ir geriau tai patikėti įrengti kvalifikuotiems specialistams, kurie kad galėtų užsiimti elektriko darbu turi mokytis, laikyti egzaminus ir gauti šiam darbui licenzijas.

Taigi kaip įrengti įžeminimo įrenginį?
Įžeminimą įrengti nėra labai sudėtinga, tačiau būtina viską atlikti teisingai. Dažniausiai įrengiamas „giluminis“ įžemintuvas, t.y. ne mažiau kaip iki 5m gylio sukalami plieniniai cinkuoti arba variuoti strypai. Iki kokio gylio reikia kalti strypą? Iki tiek kad įrenginio įžeminimo varža būtų ne didesnė nei 10omų. Varža matuojama su specializuotu matuokliu ommetru, kuris privalomai kasmet yra tikrinamas metrologijos centre.

Turbūt dažnas kaimynas „elektrikas“ gali pasiūlyti padaryti įžeminimą ir armatūros galą sukalti į žemę ir tai pavadinti įžeminimu, tai turim nuvilti, kad tikrai nepavyks, geriausiu atveju pasieks 25omų varžą, o tai labai toli iki reikalingų 10omų.

Labai dažnai žmonės sako, kad įžeminimą prijungs prie komercinės apskaitos dėžės įžeminimo kur yra sumontuoti apskaitos skaitliukai, tačiau tai yra tranzitinės apskaitos spintos ir pagal reikalavimus joms įžeminimas gali būti ne didesnis nei 30 omų, taip pat atstumas nuo įrenginio iki paskirstymo skydo turi būti ne didesnis nei 20m ir t.t……

Ir vėl prasideda reikalavimai, normos ir taisyklės.

O taip pat jei gerai įrengtas įžeminimas, galima pagalvoti ir apie viršįtampių ribotuvus kurie saugo namų elektros prietaisus nuo „ateinančio viršįtampio“ iš tinklų pusės, nes priešingu atveju tai neduos jokios naudos.